(iš aštuonių)
Ir krito žiedlapiai man ant galvos kaip plytos
Atsirišusios nuo pasaulio sferą laikančio tinko
Ir kaip raudonos duonos vos paliesdamos įkaitusį asfaltą
Virto žiedlapių trupiniais šaligatvio ir gatvės sueity
Kur vakuumas keistais garsais pažadindavo tavo juoką
Ir nesmagumo šypsena užriesdavo kamputį lūpų taip kaip man patinka
Ir taip sustingęs vakaro garsais prisiminimas
Kurio tebuvo tiek kiek reikia
Stokojo tik stambėjančio mėnulio pilvo
Kuris iš baimės tau ant kaulų augti nepradėjo
2014-07-08
New Orleans