Dialogas

Kap tylu...
Nori, suriksiu?
O jei pasakysiu, kad akina saulė?
Aš ją uždengsiu.
Nereikia. Nevaikščiok paskui manęs.
Bet pasakiau, kad būsiu šalia.
Kam?
Visam.
Atstok nuo manęs.
Aš negaliu be tavęs...
Ką?
Gal einam į kiną?
Aš jau pakviesta.
Kas jis?
Tu jo nežinai.
Tai supažindink.
Ar tau to reikia?
Visi sako MYLIU. Taip paprasta. Aš ne myliu. Aš nenoriu kaip visi. Noriu kitaip.
Ką man į tai atsakyti?
Patylėk, nesakyk.
Viskas gerai.
Atleisk.
Žinai, brangioji, prie tavęs būnant ir save pamilsi.
Hmm... atrodo, lyg deficitą būtų iškėlę.  Juokinga.
Atleisk, jei aš skaudinu tave.
Gyvenk šiuo gyvenimu.
Kaip žinai, bet man skaudu dėl tavęs. Vaikystėje sakė: pamilsi, bėk, kur akys mato. Prasidės bėdos.
Tai bėk vėl į vaikystę.
Ne, gyvensiu, kaip sugebėsiu. Kaip gyvenimas paruoš. Gal susigaudysiu. Atrodo, turiu vieną shcemą, bet tik ji pas mane kažkodėl neveikia. Bet aš dar tikiu stebuklais.