laukdamas sienon

laukdamas sienon žvelgiu
ir nebalsiai paklausiu savy
ar šiandien dar šiandien nesibaigė
kaip teatras dangus vis aktoriai
mainos ir kinta ne tokie kaip namie
nes jie scenoj gyvena
gegutė mediniam name
simuliuoja vidurnaktį
beveik be minutės jau nėra manęs
o tu tik apkvailintas ryt
vis sakau jog vėliau
bus geriau bus per plauką
nuo visiškos laimės
bet tai ko nėra dabar
nei vakar nei ryt neužpildysi
ir viskas pavirsta pilim
smėlio virš kurios jau pakilusios pėdos
gerai jog medžiai kreivi
ne taip kaip besiramsčiuojančios mintys
jie sugeria viską aplink
horizontą peizažą naivumą žolės
laukdamas sienon žvelgiu
tai kas kad ji yra virš mūsų