Paskutinė vakarienė

Visada buvau estetė, nenorėjau, kad kas pamatytų mane išsitėškusią ant šaligatvio, ant kurio vaikai žaidžia savo nebevaikiškus žaidimus. Visada buvau. Visada buvau estetė. Gražiausia mirtis – vonioje persipjovus venas. Ar tik ne taip padarė ta kekšė Kleopatra? Ir aš kekšė. Nusipelniau lygiai tokios pat karališkos mirties. Karališkos savižudybės. Įsivaizduojat? Mano baltą kūną raudoname vandenyje. Aš įsivaizduoju. Visiems savo vyrams ir sakydavau, kad jei kas man atsitiks, tai netyčia. Jei rasi mane vonioje – tu kaltas – sakydavau. Galbūt dėl to jie ir palikdavo mane taip greitai. Visi mano vyrai, lietę mane purvinai ir nešvankiai. Kaip aš juos mylėjau. Ir dabar myliu, mano širdis išdalinta gabaliukais. Ir kas dar  bus toliau, jau dabar nesididžiuoju.
- Ką veiki? – paklausė jis, o aš į nuotrauką žiūriu.
- Nieko. – atsakiau ir sulanksčiau ją atgal, ir įdėjau į knygą. Sena vestuvių nuotrauka. Mano buvęs vyras seniai jau su manim nebesišneka, o aš naivuolė, laikiau jį draugu. – Eisiu į vonią, knygą paskaitysiu.
- Tik nemirk ten ilgai. – atsainiai metė jis. „Tik nemirk“, lyg jis žinotų.
Kartais tikrai manau, kad jis skaito mano mintis. Jis visada žino, kada meluoju, todėl išmokau sakyti tiesą. Žino, ką darau, net kai pati nesuprantu savo veiksmų. Jis tas velnias, kuris pakiša pagalvėlę, nes žino, kad dar truputis ir tuoj tuoj  krisi žemyn, nors tu pats dar stabiliai vaikštai ant savo dviejų kojų. Ir man į tėvus jis tiktų. Kol kas išbuvo su manim ilgiausiai iš visų mano vyrų (aš tikrai turėčiau nustoti taip sakyt). Gal dėl to, kad įspėjo mane jo neįsimylėti?
Pasiėmiau tą pačią knygą, į kurią įsidėjau nuotrauką, ir kuo išdidžiausiai, besimaivydama ir parodydama jam liežuvį, pro jį praėjau. Man patinka jį erzinti, žinau, kad ir jam patinka. Paprastai seka man iš paskos, kai taip padarau, bet ne šįryt. Šįryt jis sulaukė svarbaus skambučio iš darbo ir dedasi daiktus. Paprastai ir aš deduosi daiktus kartu, taip jau būna, bet ne šį kartą. Šįkart aš einu pamirt vonioj. Oi, pamirkt.
Man svetimas tas vaizdas, kai užeini į vonią ir joje nieko nėra. Paprastai ji būna pilna jo daiktų, dabar jau viskas sukrauta. Visos putos putytės, losjonai, kremukai, šampūniukai ir šepetukai. Taip, viskas jo. Aš nieko neturiu. Čia jo namai, ne mano. Mano namai... Tokių dar nėra, bet aš vyliuosi per  kiekvieną šventę gauti Žiedą.
Nusiėmu džemperį ir kelnaites, vanduo kaip tik. Karštas net garuoja. Love it. Prabūsiu jame, kol atvės. Įlipau, karšta, bet karštis tuoj atslūgsta, per skaidrų vandenį matau, koks raudonas mano kūnas. Kreivos kojos ir rankos, kaskart turiu įtikinti save, kad tai tik optinė iliuzija nuo vandens, ar kaip ten. Nesijuokit. Nesu protingiausias žmogus. Kai pradėjau bėgti iš namų 14-os, ir į mokyklą nebėjau. O kam. Viską, ko man reikėjo, išmokau gatvėje. Ar daug kas iš jūsų galėtų taip meistriškai šokinėti stogais, kai vejasi policija? Išmušti katalizatorių iš automobilio? Arba apskaičiuoti pinigus taip, kad liktų maistui ir alui ir dar kartais nuomai? Arba apsukti kokį bičą, kad tau visko nupirktų? Viskas, ko reikia, aš sakau. Taip ir jį sutikau. Arba jis mane sutiko.
Tubūt užsibuvau per ilgai, girdžiu žingsnius atienant. Tuoj bus ir beldimas. Na, štai, beldimas. Aš galėčiau jums visiems išburti ateiti, jei tik gerai sumokėtumėte.
- Tuoj! – šaukiu savo nekantruoliui, bet jis, na žinoma, niekada negerbia mano privatumo, o mano klaida, kad nerakinu durų.
Matau kaip jis atsistoja tarp durų, nors net nepasuku galvos į jo pusę. Susikryžiavęs rankas ant krūtinės mane nužiūrinėja. Su kostiumu ir tuo kaklaraisčiu šampano spalvos atrodo nuostabiai. Jaučiu jo kvepalus, užpildančius vonios kambarį. Prigarintoje vonioje kvapas sklinda tiesiog įstabiai greitai ir tankiai. Tankiai, galima taip sakyt?
- Kodėl tu į mane žiūri? Pasiilgsi? – juokiuosi aš. Žinau, kad pasiilgs. Jau tada, kai pirmą kartą tranzuojant aš jį sutikau, jau tada žinojau, kad manęs pasiilgs. Dėl to aš ir čia.
- Atnešiu tau vyno.
- Kad gerti vyną, vonioje turi būti putų. Taip, kaip filmuose.
- Ne, tu nuostabi. – ir įteikia man didelę, bet pusiau tuščią taurę  balto vyno.
Jau po kelių gurkšnių atsijungiau ir atsibudusi nieko nebeprisiminiau, taip policijai ir pasakiau.