Naktimis kai mėnuo pakeičia veidą
Ji – atmosferos svyravimais prieš lietų
Nusirengia ir išryškėja tamsoje
Tik tam jog mane paerzintų
Tik tam jog prisėščiau ant jos krašto
Kaip prisėdama paskutinėmis
Minutėmis ant pasaulio
Labiasuiai gailimasi nutylėto
Niekada neparodyto arba
Apibudinto kitaip nei norima
Visi mes esame viena
Visi išskirtinumai išties mus sutapatina
Ir paverčia vientisu kaip
Šviesos pluoštas pro langą
Kad ir žibinto ar tolumoje miegančio
Švyturio pavasariais ji žemuogiaudavo
Pareidavo kvepiančiais pirštais ir
Mane nepadoriai liesdavo
Neleisdama jos nutylėti
Prašydavo jog pasakočiau tai
Apie ką tikrai negalėčiau susikaupti
Tik tas kvapas įsiliejantis tarp manęs
Ir jos lūpų avelė tapdavo vilku
Aš ranka iškelta link debesų
Rytais