Duris varstys ištartas „Sudie“

Ar išdegins kaitra
mūsų prarastą meilę?
Ar žarstys viesulai
vien tik pelenus?
Apkabint negaliu –
delnus degina
Užrašytas eilėm
paskutinis „Sudie“.

Aš ištiesiu rankas
atūžiančiam lietui,
kad išplautų odoj
išbadytus žodžius.
Pasiimsiu tik tai,
kas išėjus išlieka
Prisilietus širdim –
neskaudės, neišdžius.

Dar ilgai duris varstys
ištartas „Sudie“,
O virš durų kabės
rasta pasaga.
Su viltim pasitiks,
su Dievu išlydės,
Mūsų laikas tekės,
jo mums bus negana.

Ar išdegins kaitra
mūsų prarastą meilę?
Ar sugrįš naktimis
pasisupt pasagoj?
Gal išsaugokim sapną
išeiti jam leidę,
Ir kedenkim lyg vilną
„Sudie“ – pabaigoj.

Baltą vilną nekalto ėriuko,
kai galvos pabals,
Kai jaunystės aidai
mums į širdis pabels...