ereakcija

tekyla druska nuo riešo
apyrankės nuo menininko laik
rodis nuo verslininko
randai nuo vienuolės

aš tik neteisingai
suprastas praeivis
beįmetąs nuorūką
į benamio kepurę
(stora mergaičiukė
grojanti laiko stygomis

ir nušvitimų metu
prasidraskanti sparnus
mentėse)

čia šalta mielieji ir niekas čia jūsų negirdi
čia širdį kedena Agusano vėjelis rytais
ir tais kur atrodo mes buvome

(mėnulio šypseną pavogus
ji perpjauna stygas
akimirką graudu
akimirką vėl norisi pirmosios
giesmės ir paskutinio lašo)

sakiau
aš tik pabrėžiu
skirtumus tarp mūsų
ir jūsų