Laiškai Tau (I)

Šiandieną švietė saulė ir lietus lynojo.
Po obelim, prie pamato, neužmirštuolė
Melsva pražydo... Pernai sėjau, negalvojau,
Kad karštį ji ištvers ir įsikibs į molį...

Prie lango plaukus šukavau, apie Tave mąsčiau,
Apie save... Ir toks apniko pilkas liūdesys –
Tu taip toli! Nusviro rankos… Upę pamačiau,
Kurioj mes maudėmės jaunystėj, o debesis

Prapliupo tarsi mažas vaikas… Aš – Tavęs…
Lietus išbraidė langus srovelėmis vandens,
Takeliais ilgesių, kuriuos pilu į laišką…
Naktis kai patalą Tau klos – jie pasivaidens.

Daugiau – buitis. Ir miesto šurmulio fone
Girdžiu savųjų žingsnių aidą – Tave, Tave…