Aš juos sutikau judant link rago.
Iš abiejų pusių vanduo,
Molas laužė bangas - kairėje tyku, o kitapus pasišiaušę.
Mano avelės pabėgo.
Bet aš jomis pasitikiu,
Namus ras.
Kol saulė zenite,
Apsemtas miškas nemetė jokio šešėlio.
Valtelė jau laukė,
Kartu ir Kleopas
Su savo medine lazda.
Dvi figūros slinko molu
Nebylius veidus gaubė tamsa.
Šią dieną buvo neįtikėtinai karšta,
Figūras sekant rodės,
Kad jos tik miražas.
Valtelė
Tykiai
Pajudėjo
***
Tėvas vaikystėj skaitė istoriją.
Apie šeimą, šešerių brolių.
Apie sapną ir sodą,
Pranašystę giedant paukščius.
***