Moteris

Už lango buvo jau visai tamsu. Keli priešais stovinčio daugiabučio langai vis dar žybsėjo perjunginėjamų kanalų žaidime. Danguje ryškiai šypsojosi pusmėnulis. Tyliai slėpiausi už stiklo. Sandariai užtraukiau virtuvės užuolaidas. Patalpa skendo garuose. Durys į svetainę buvo aklinai užvertos, už jų tarškėjo televizorius. Girdėjau tėvų juoką. Šie kaip visuomet  žiūrėjo rusišką pramoginę laidą Поле чудес. Nusivilkusi drabužius, išsileidau plaukus ir įlipau tiesiai į vonios vidų. Tai nė nebuvo vonia. Greičiau didžiulis metalinis dubuo, kuriame negalėjau net kojų ištiesti. Ant pečiaus stovėjo deginantis verdančio vandens puodas. Ant grindų, šalia vonios, tupėjo pusiau pripildytas šalto vandens kibiras. Tokia buvo mano prausimosi rutina. Puodeliu pasemdavau karšto vandens, sumaišydavau jį su šaltu ir pildavau sau tiesiai ant kūno. Tai nebuvo patogu. Apsipylusi priekį, pasturgalį palikdavau šalti, ir, priešingai, kūno plaukeliai pasistodavo priekyje, kuomet nugarą užliedavo karšto vandens srovė. Tai nebuvo tobula sistema, bet tai buvo mano realybė. Kitaip praustis aš nemokėjau. Niekuomet gyvenime nesu buvusi duše ar kūną panardinusi tikroje vonioje, kokias mačiau filmuose. Tokia namų įranga man asocijavosi su prabanga, kuri mūsų šeimai buvo neįkandama. Man jos nė netruko. Kaip gali ilgėtis to, ko nesi apčiuopęs. Sėdėjau sulenkusi kelius, vanduo tekėjo krūtine. Vengiau nuogu kūnu liesti vonios sienelių, mat šios stingdė kraują savo vėsiu metalu. Vandeniu pilsčiau veidą ir plaukus. Ir nors žinojau, kad niekas į virtuvę neįeis, nuolat gręžiojausi į duris. Toks privatumas buvo visai netikęs ir mane baisiai trikdė. Negalėjau atsipalaiduoti, nors vanduo man visad dovanodavo begalinę ramybę, harmoniją bei lėtesnį kvėpavimą. Apipiltas vandens kūnas garavo, taip ore formuodamas rūką. Aplink susidarė balto debesies migla, gaubianti visą mano kūną. Atsiklaupiau.  Rankas patrynusi muilu, nuleidau jas tarp kojų. Pastebėjau, jog sniego baltumo putos virto rausvomis. Nesuvokiau, kas vyksta. Išskalavau rankas. Vanduo tapo lengvai rožinis. Vėl palietusi tarpukoji, suvokiau jog kraujuoju. Pirštai ir panagės pasidengė sodriu raudoniu.
- Mama! - sušukau aš.