Tikrumas

Dar niekad nemačiau kaip verkia paukštis,
Kaip miršta gulbės veriančiais balsais.
Aš nemačiau kaip serga duonos kūnas,
Kaip gimsta žuvys kalbančios vaikais.
Bet aš mačiau kaip skyla grūdas,
Girdėjau plyštant medį pumpurais.
Jaučiau kaip glamonėjamas artumas,
Apdovanoja sielą gėrio ryšuliais.
Menu Tave – aukščiausias žmogiškumas!
Nuo riešų slystančiais tikėjimo šilkais.
Menu kaip saugomas sudievintas tikrumas,
Kurį branginsiu tol, kol niekas nenuteis.