Tarp svajų elgetaujančios ilgesio žvaigždės, Krenta tyliai netekę kantrybės skliautu. Pilnaties baugume karkia varnos išpaikę, Besišaipančiam aide jas aiškiai girdžiu. Susidėjęs laukimą į skubančią sraigę, Laukiu sodų pražystant - Balandžio vaikų. Išnykstu pakeliui į nuvargintą laiką, Tirštas rūkas sukyla virš tokių minčių. --------------------------------------------- Kada nors atsivers geltonveidė pašvaistė, Glamonės ją aušra ryto perlų žaismu. Aš nubudęs šalia švelniai kalbinsiu vardą Ir priskinsiu pilnatvei gyvybės žiedų.