Nes kaip naktį kiekvieną
nuo nemiegojimų iki miegojimų
tik vienas tavęs okeanas
nors kartais arti tik per
sprindį tačiau tavęs nejaučiu
ir tas kuris tolimas lieka
yra daug arčiau nei šalia
kiekvienas negalim turėti
kito taip kaip mes norim
nepabrėžiant ano daiktiškumo
todėl ir nešiojamės tuos kuriuos
per arti prisileidžiam
kaip nusileidžiama tiems
su kuriais mokinamės
matuoti atstumus
dienos kaip kvapas kalnų
kurio išlaikyti nepajėgiam
kiekviena paskutinė