sulaužyki ietis - žodžius į atšilusį orą
išstauk išriaumoki žvėrim
kurs gina savuosius žvėryčius
sielos nežudyki - globoti
priglausti ją noris
eilėraščio posmais suvysčius
paskelbti kad laibas žilvitis
bet visgi gyvenimu žydi
lukštenas švelnumas dar sniegui korėjant
vis čiaudint ir vystant
o sielai keliaujant lyg amžinam žydui
į jai pažadėtąją žemę apginti namų
juk esame čia į savąją Žemę parėję
sulaužyti ietis ir glostyt katyčius
užgimusius šalty klajojant nerandant savų
nebūki tu niekieno
eiki - vandens ir duonos išties
palaiminti vargšai nes jiems Dangaus Karalystė
kartojo juk Kristus gyvenimo
grynintą tiesą
nors pasmerktas niekintas
atstumtas tikėjo tikėki ir tu
štai imki žilvičio kačiuką šypsokis
švelnume suvystyk
sulaužyki ietis - žodžius į atšilusį orą
išstauk išriaumoki žvėrim
kurs gina savuosius žvėryčius