Kraustausi iš proto
Kai mėnesienų tiek
Į tavo vieną žvilgsnį
Šventą puola
Kaip koks upelis kuriame
Įbridus prausias nuoga
Sargė ugniadrugių naktinių
Prisimerkiu
Ir kaip keista malda
Kasnakt įsliūkinus į
Mano vidų lieki neišberta
Šešėliais nusidriekiu
Per tavo ramų miegą
Per tave
Ir viskas tylu
Išsitrinu kaip žmonės
Kurie atėję kartą
Pasilieka
Tiktai ne čia
Kažkur toli
Tenai kur
Tu jau nebe tu
Kur aš
Sustojęs