Kiškio šventė

Kiškis ausį pasikrapštė
Ir galvoja, ką čia švęsti?
Nuobodu miške be galo,
Trūksta, gal, pirtelės garo?

Turi savo jis buveinėj
Katilėlį apvalainą.
Susineš šakų glėbelį
Ir užkurs joje pirtelę.

Vandenėlis iš upelio
Jau garuoja – kiškiui gera.
Pamažu kailiukas šyla,
Iš ausų gariukas kyla.

Šventė, rodos, prasidėjo,
Gal pavasaris atėjo?
Kiškis paslikas jau guli,
Į lubas apdujęs žiūri.

Mato jis kopūstų lauką,
Nuo kopūsto lapą traukia,
Kaip kiškienė atstriksėjo,
Už ausų jį traukt pradėjo.

Viskas baisiai susimaišė,
Negi, baigės kiškio vaišės?
Ir, staiga, pabudęs mato -
Už ausų kiškienė krato.

Na, ir kas čia atsitiko?
Šventė, rodos, nepavyko?
Ale, tik pradėki švęsti –
Ims tavęs tuojau nekęsti!