Išdavystė

mano pilnatis
tyliai vaikšto
ir degioja žiburius
virš ežero akies
ten miega vanduo
ir žuvys sapnuoja
plaukiantį ižą
mano pilnatis
bėga per sniegą
palikdama tik spindesį
tarp medžių
jos tiek daug
tiek daug jos
užtektų užkloti
visus nemiegančius
šiltuose namuose
parkuose ant suoliuko
įsisupusius į nutilusį miestą
ir tuos kurie žaidžia
paskutinį pinigą padėję
ant ruletės
mano pilnatis
danguje ir lange
taip ir leidžiame naktis
kol miegas tavo pilnatį išdavęs
prie židinio šildosi