Žiema dar čia

Snaigė nutūpė ant nosies
Ir kutena tirpdama,
Nors vasario mėnuo baigias,
Bet žiema dar bus ilga.

Miško žvėrys susirinko
Pasitarti, ką darys.
Už ausų barsuką tempia,
O jis muistos – tinginys!

Varna ant šakos kvatoja,
Nors ir jai šiek tiek vėsu,
Duonos gabalą nugvelbus,
Skuba slėptis nuo kitų.

Snaigės ratelius sau suka,
Kloja patalus purius,
O mama žiemužė džiaugias –
Dar ilgai viešės pas mus.

Bet diena jau daug ilgesnė –
Saulė grįžta pamažu,
Debesims ji švelniai šnabžda:
- Neužstokit spindulių.

O, kol kas, žiemos smagumais
Džiaugiasi visi vaikai,
Linksma kaip paslidinėti,
Pasimėtyt gniužulais!