Toks šlapias ir vėsus ruduo

Dangus užkūrė pirtį
Lauk lietaus
Autobusų stotelė į tave atsiremia
Prisiglaudžia aplytas stulpas
Veržliarakčiu tvirčiau prisuk žvaigždes
Pažliugusio dangaus
Slapčiom prisėlinus pavogsiu tavo
Išsukiotus pirštus
Abejingumas - dalgis įsmeigtas galvon
Išsprogsta dailiai plakamas
Po kraujo srovele mane nuplauk
Išeis sustingęs pašalas
Tiek bruknių krūmų raudonai aplink
Rami aš užpelkėjusi
Neviltimi pastosiu tamsiausią valandą nakties
Tu paryčiui duris plačiai atverk
Mums gims žvaigždė