Tylos potvynis

dar vienas vakaras
srauniomis gatvėmis įsiveržęs
į žiemos vandenyną
kyla potvynis
nesvarbu kurioje pasaulio pusėje
patekės saulė
vėjas kedens plaukus
ar raus medžius
tik gatvių žibintų raudonis
primins mėnulio prieplauką
ten lankstėme
laivelius ir paukščius
paskui plukdėme
nors jie taip stengėsi pakilti
nesupratome jų kalbos
metėme į vandenį
jie kilo ir leidosi
leidosi ir plaukė
tąkart
išplaukei ir tu
tylos upe
už horizonto