Kava

Mano dzienos paskysta
Tarp mažukų kavos puodukų.
Cykiai sūrbcoju gūrkšnį po gūrkšnio...
Tas dzyvinas aromatas nuog ryto ligi pavakarės
Sklaidos tarp mano baltai ir žaliai fioletinių sienų...
Neužversk tos storos knygos sapcyniolikto puslapio, broli,
Apie vasaros nakcis ir aušrojancus šaltus rytmecus.
Praaini lyg pro šonų žvylgsniu nugloscydamas.
Cykiai skleidzas kavos aromatas ir mano dziena.
Neturu aš šų metų kalendoraus,
Jo visai ir neraikia.
Liekam su ylgesiu,
Ir kavu,
nebyliai...


P. s
Prašyčiau vertinti tuos, kurie bent kiek supranta mano gimtą tarmę arba bent  jau moka perskaityt dzūkiškai, lazdijietiškai