pralaimi. per daug buvo kur prisikabinti (beje, gal aiškiau yra užkasti jausmus, lyg nuotraukas - o ne atvirkščiai?), nors sujaudino labiau, bet pralaimi.
atsainiai ne tik su tanku pasielgta. Pirmas posmelis: išsigandę miltai? Galbūt užtektų sušokusių/ar kažkas tokio; norėta pabrėžti dienų išsibarstymą, nevientisumą - kai nežinojai kokia bus šiandiena ir nežinai kokia bus rytoj. Tačiau emocija yra žmogiškas kūniškas dalykas, (tu gali sakyti, pažiūrėk kokia emocija jūros, bet čia jau bus nagus prikišęs legendinis - antropomorfizmas) todėl gaunu vaizdą vieningumo, o ne atskirybės, lyg kokio vaiduoklio ar miltų mutanto. Po to: "Čia, po rąstu/ Kuris kadaise buvo mūsų meilės beržu"; "Kai vietoj šito beržo mano kojas kerta" Kokio beržo ? Jeigo ano kur rąsto, tada kaip jis gali būti kertamas, jeigu kito, tai yra kažkaip nemalonu du beržus tekste matyt. Beje elektrošokas kaip ir antras beržas, drįsiu pakalbėti, įterpti per atsainiai, lyg l.s. būtų neribotam daiktų minecraft pasaulyje - su žodeliu šis. Suprask, jis yra prieš l.s. akis. Bet lyg iš oro, reikėjo ir atsirado, nežinau, toks jausmas, kad per daug savavališkai manipuliuojama daiktais. Dar dėl elektrošoko, jeigu tai ne metafora, tai jis greičiau jusles dirgins, o ne jausmus. Bet jei čia aiškiau eitų suprasti, jog čia metafora, kuri iš tikrųjų atspindi tik veikėjų dvasinę būseną, tada gal ir nieko būtų. O visa kita labai patiko ir paskutinis posmelis su Dievu, tai 4-. Ar pralaimi parašysiu perskaitęs kitą tekstą.
Kai patį pirmą kartą įsipjovei lūpas
laižiau, regėjau, kaip koksai kačiukas
Ir tąnakt pavydėjo visas dvaras
tai kas dabar su tavimi daros?
Tarsi suplėkę miltai, gumulas sušokęs,
Ar javuose gavai elektros šoką?
Suprasti būt dar galima. Ar verta,
Kai vietoj šito beržo kojeles tau kerta?
Greičiau jau tėvo šakėmis paskersi tanką,
Dievuliui ir be mūsų rūpesčių užtenka. :DDD
nuo elektrošoko
y iššoko
ir liko
tik
išsiskyrimas.
atėjo dievas
rado
ir
išsinešė.
tarsi tėvynę
kad po tanku
nepapultų
ar priemečio
negautų
nuo miltų
kulkų
13
Geras kūrinys.
Bet kaip pastoralės žanrui, kitam autoriui atiduodu pirmenybę.
Elektrošokas ir Dievo supaprastinimas, primityvinimas - pastoralės žanro minusai, per aštriai prieštaraujantys idilei,istoriškumui.
4
Labai įdomi eilėdara ir toks išėjimas už standarto rėmų džiugina. Ypač patiko paskutinis stulpelis, atskirtas žvaigždute. Net pamaniau, kad galima nesunkiai perdirbti į puikų sonetą, o kaip rašosi tos pastoralės net nežinau...
Sudėtinga situacija. Tikrai sunku apsispręsti, sunku vertinti, nes abiejose kūriniuose įdėta darbo, jie nebuvo rašyti atmestinai. Bet, jei dabar reiktų atkartoti jūsų abiejų eiles, tai turinys įsimintinesnis pirmojo, todėl šiam rašau 5-- (su ilgesniu minusu)
mūsŲŲŲ kirtis? išsiskYrimo, sugrĄžintų; beveik dainiuojamas, normaliai, respect, rimas kartais greitukiškas, nuspėjamas sušokantis elektrošokas, na ir kas, posityve