Kebabų kioskelis

Kaip baltas altorius stoties rajone
švyti kebabų kioskelis

čia renkas nežydai ir kaip jie nežydiškai kalbas
kaip tyli nežydiškai krapšto centus iš kišenės
nežydiškai juokias nežydiškai keikias
ir kokios nežydiškos akys nežydiškos lupos
už kampo nykščiu prispausta nusišnypštus nežydiška nosis

sakyk man iš kur kojos dygsta
iš kur tie kebabų kioskeliai
lyg mahometonai prisėję juos laistė mašinų alyva

languos žaižaruoja Europos saulėlydžio šviesos
kioskelis bus atviras čia kiaurą parą
ir netgi per šabą
taip
ypač per šabą kai urzgia pilvai tarsi žvėrys
aplink nematyti nei peisų anei juodųjų jermulkų
nei talesu niekas nevaikščios
gražiai apsirėdęs

pro šalį tik valkata velka ant nugaros kryžių
kantriai tempia gatve į nuodėmių supirktuvę

procesija eina pro baltą kebabų kioskelį

žiūriu aš į ją ir nežydiškai šypsau ir blemba galvoju
mes šičia tikrai niekada nenumirsim iš bado