Skylėtas kalendorius

išdeginai akis laukimo kalendoriuje
sustojo laikrodžiai ir traukiniai
vidurnaktį tiktai varnai
ant sniego pėdas sudėlioja
kad nepamirštume
iš kur diena ateis

o tavo kalendoriuje
teliko trupmenos
ir neigiami diskriminantai
jau nebėra tų valandų tylos
kada stovėjome prieš pūgą atsisukę
tarsi nebus daugiau tokios

nebesvarbu
kur sukas vėtrungė
gegutė kiek kukuoja
ar vėl sugrįš gandrai
tik vienas kitą naktimis
ilgai viliojam
paslėpę nuodėmes
po laukimu