šąla bąla

šalta toli nuo tavęs toli nuo židinio tavo kalbėjimo karščio toli
įjungiu muziką dainuoja whitney apie meilę ir nieko neturėjimą
be tavęs neturiu nieko kai tavęs nėra nėra nieko tik virdulio gausmas
rauda išsiskyrimą nenoriu jo išjungti jis perima dalį manęs
kas mane sugalvojo įpūsti kodėl nepasakė skaudės 
degantys pirštai taiso plaukus tavo akių spindesy mažėju
liepsnoja takas per kiemą neskubu pėdos dega
rankoje spaudžiu ledokšnius tirpdau sielvartą tegul atšąla
mano rankos purvinai mėlynos kretantys byrantys pirštai
kad bjaurėtumeis liesti nes tavo prisilietimai skauda labiau