***

Pakeliu akis dar sykį į tuštumą
Ir vėl nematau nieko
Kas primintų mane
Juk aš toks tuščias
Kaip žvaigždės be žvilgsnių
Kaip laiškas be raidžių parašytas Dievo
Įskiepytas mintim niekada nesudegti
Čeža mirksėjimuos pasimetęs
Svetimuose
Taip toli ir tuo pačiu manyje
Tik švelnus dvelksmas
skilus euforijai guodžia vesdamas
tuščias akis prie rašalo pirštų 
juos pritvindydamas savimi
O kur aš prasidedu
Ten ir pasibaigiu
Dar prasidėti nespėjęs