ty kur aš

iš širdzies išlašnoja beribė versmė
ir gyvenimo upė gili godzai teka
parašyk atvirukan  žodzus katriej liko
beribėj lemcin ir ant užupio skardzo
ty vien ašarų brydė kietan akmenin
kur iškaltas gerumas ir vardai
jau saniai išplėšci iš mano pomiecies
dzieve laimyk visus nekaltus ir kaltus
juos inžūrėsi tu paukščio vyzdzin
kap išlaukis prieš lietų rinksi uogas
o nuo kalno riedės dzideli rieduliai
mes ca būsim  atviri savo sopuliui
ir cykūs po vėjo dainos
atsigrįžk in laukus
ty kur aš
dar esu