Mes būsim

Mano čėsas susdaužė pacom mažausiom skeveldrom nakcy,
Mėnulis sarmatlyvas ir be amo pasislėpė užu debesio,
Mes abudu likom saujoj lyg balandziai balci,
Lyg dūšos vienišos užancy graudaus  atpirkėjo.
Tavo mylimų vardų aš saugoju lopšinėj sanoj
Ir linguoju kap vygėj užšalusį sausį,
Apsiprausi tu vėl gulbės pienu Išverstakėj dzienoj
Išdalinis visas ašaras ir visų gailescį.
Aš nenoru sustikc turgaus elgetos anei kitų,
Tų kur savo trobesių jau neturi, o anksciau turėjo,
Ir cik Dzievas —dziedukas gudročius iš mano sapnų
Pro mūs mislis ir ilgesį pilnų kantrybės praajo.
Jis pabels in duris
Ir mes vėl būsim
Gailescingi...