Rašyk
Eilės (70343)
Fantastika (2138)
Esė (1677)
Proza (10184)
Vaikams (2406)
Slam (55)
English (1073)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Raimondas Raimondas

***

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Mano vidinio pasaulio šešėliai
Apkloja tavuosius
Jie mato jūrą
Merkia joje kojas
Taško mus mėgindami būti laimingais
Sukauptą nuovargį numesdami dugnui sugerti
Išeina įsigėrę mūsų tylos kvėpavimo arba
Skęsta negalėdami suvaldyti saiko
Nėra jau to kas buvo mus praskyręs trumpam
Pravėdė dalį pro mūsų žvilgsnius
O dalį ašaromis pavertė
Kad vėl galėtų lyti lietūs mūsų troškuliui
2018-01-02 23:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-13 17:56
Alicija_
Įtikinantis filosofinis ėjimas link jūros ir savęs. 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-11 18:37
Erla
Nepastebėjau.
Geras.
Jūros dvasia įtikinanti.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-04 15:15
4 iš 40
neblogai. man gal tik skyrybos norėtųsi ir šiaip kiek kitaip sukapočiau eilutes. ir dar čia rašyčiau taip: sukauptą nuovargį palikę dugnui sugerti, išeina pilni mūsų tylos kvėpavimo arba... pravėdė -> pravEdė.

4.

p.s.: ir pavadinimas būtų neprošal.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-03 10:45
varna
labai artimas, puikus ritmas, lyg prie jūros pabuvau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą