ant suolelio dviese
aš ir mūza
tylim
spokso gelsvos zylės
nieko neturiu
iš trupučio sniego
suvolioju gniūžtę
užkišu už kaklo
ir sakau myliu
tu iškvėpęs zylę
viską atiduodi
už tą vieną žodį
o gerklėj garsai
veržiasi iš kumščio
mudviejų parodija
bernardinų parką
braidom atskirai