aš toks mielas mielučiukas berniukas, visai ne baisus ir ne piktas, mhm

„pasitikiu“ ir atsilošęs
krenti bedugnėn bangoms
apsikabinant užmiegi,
knarki, kiekvienas burbulas
prisiminimas

pirmas:
monetos karštis rieše

antras:
ausų skonis

trečias:
dantų žymė pirštuose

ketvirto nebeatsimeni, prasiiri

pro koralus žuvys
šnabždėdamos išduoda visas
iki vienos
delfinų paslaptis,

vienišas krabas įsmunka
kriauklelėn kurioje naivi
undinė klausosi ošimo
girių o

aš
niekad neaprašyčiau šios kūno
sk (l) endimo simfonijos
tačiau

jei šoktum dar kartą prisiekiu
pagaučiau

juk aš
aš tenorėjau
tave visą akimirką

paturėti