snieg idiot
sniegas ateina iš kitos
žemės pusės
smelkias į drabužius
lenda po oda
gręžias kiaurai per kaulus
drėgme ir pelėsiais
atsiduoda drobių rietimai
senovinėse
kraičių skryniose
komodų stalčiuose
vartant senas knygas
ar nuotraukų albumus
ima šalti pirštų galiukai
galiausiai
sniegas įsėlina
į kalbą
pokalbiai tampa vis šaltesni
ir šaltesni
upių ir smegenų vingiai
lėtėja ledėja
vis paklausesnės
vilnonės kojinės
želdinamos barzdos ir plaukai
kojos mirkomos vonelėse
iki raudonumo
spiritu ir gyvačių nuodais
trinami sustirę sąnariai
niekas nekuria naujų atspalvių
apibūdinti sniegui
jis tiesiog yra
kaip akies baltymas
supantis vyzdį
neįvardijamas
tylus ir visur
esantis
*
jūruojantys rugių laukai
supa tavo vaikus
kaip lopšys ar supantis pasaulis
paėmęs ant rankų
paukščiai juos moko kalbėti
žvaigždės skaičiuoti
skaičiuoti
akmenys moko tylėjimo
vėjas – švelnumo
žolės – stiebtis aukštyn
mėnuo – žaisti slėpynių
dėl nieko nereikia jaudintis
motin
juos juk apeina
prižiūri budrus kapinių
sargas
ir nakčiai tvirtai
grandine užrakina vartus
*
nukritus geltonoms partitūroms
paukščiai
nebemoka giedot
stebisi kad
neliko natų smuiko raktų
skrenda visi susigėdę
ir tik susispaudę į trikampį
skamba palytėti
lazdelės
*
Kažkoks nematomas magnetas
traukia paukščius
žiemoti svetur
prisiminimai apie vasarą –
tik gurkšnis žolynų trauktinės
šaltą pavakarę
gomuriu žemyn
nuslystanti aitri šiluma
lašas žolynų
ugnelės lėtai nubėga stemple
pasklinda po krūtinę
po kūną
atmintis cituoja karčiai
saldžias
žolelių ištraukas
žodžiai virsta į garų kamuolėlius
kondensuojas ant lubų
ir lyja tavam kambary
net tada kai lauke
šviečia saulė
*
moterys pešė žąsis
ir plunksnomis kimšo pagalves
mes manėm kad kyla
didžiulė pūga ir apsimuturiavom
kailinėm kepurėm
o žiema jautės tokia
nupešta ir besniegė
*
krito ir krito gagų pūkai
pro langus į lauką
vaikai žaidė pagalvių
karą
tėvai tiesiog tepė slides
o naivūs praeiviai
galvojo kaip dieviškai sninga
galvas užvertę rankomis graibė pūkus
ir sakė kad šiandien nelimpa
sniegas ar žodžiai
o gal tas ir tas
gagų pūkais apibiro automobiliai kieme
ir šaligatviai
ir senukai bijojo išeit parduotuvėn
ir palikt savo pėdsakus vienus
pamest kaip smulkias monetas
visi tą įstabią dieną
linksėjo galvomis
ir iš širdies linkėjo
ni pucha ni pira