Rašyk
Eilės (68984)
Fantastika (2085)
Esė (1659)
Proza (10043)
Vaikams (2371)
Slam (55)
English (1047)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 52 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







-Kelkis!

        Išgirdo, bet dar negalėjo.

        -Kelkis greičiau!

        Pajudėjo, patikėjo, atsitraukė.

        -Kelkis, į darželį paveluosit.
        -Keliuos keliuos.

        Kūdena, sukepusiom lūpom, tuščiu žvilgsniu į kitą realybę, nuleidžia kojas nuo savo žemiškojo pjedestalo. Tie patys, gal net mėnesį nekeisti tysalai, išpurtęs veidas, beformės galūnės. Ji jau ilgą laiką miega ten kur krenta ir tada kai krenta. Šiandien jos portalas TEN buvo daugybė nerūšiuotų rūbų, kartono gabalų, vaikiškų žaislų krūva, po kuria dar buvo ir sofa.

        Pakyla. Jis vaikui deda batus. Jai tereikia susirinkt save. Bet kas ji? Ko jai čia galėtų reikėti? Gavusi gatavą vaiką, leidžiasi laiptine. Jaunuolis jai pasakoja ir klausia, pasakoja ir klausia, bet ji negirdi. Ji vis dar ten. Įsodinus vaiką į mašiną, atsisėda už vairo, dar truputį pasėdi atvirom durim, kol ją pažadina vaiko balsas, kurio ji dabar nenori girdėti.

        -Tuoj paduosiu!
       
        Įsijungia radiją, užsidaro duris, išvažiuoja. Pastovi kamštyje, tada prie sankryžos, dar šen dar ten, kol išlenda iš šitos mėsmalės. Lėtai įrieda į kiemą. Surenka pavienius jaunuolio drabužius, patį jaunuolį. Pristato į saugią vietą.
   
        Visą laiką ji kalatojosi suvokime, kad negali būt savo svajonėje. Kad reikia kažko siekti ir įrodinėti, kad gali, kad esi, kad gal net gali daugiau nei kiti, kad privalai kažkuo būti, nes turi jį, jaunuolį. O mintyse ir sapnuose ji buvo TEN. Šlapia oda ir plaukais, sėdinti vėjyje ant betoninių vienkiemio laiptelių, viena paryčių prieblandoje, besiklausanti pušų ošimo, stebinti smėlį mušančias bangas ir linguojančius aukštus žolynus. Ji jautė, kaip gelia odą, kaip vėjas pūtė į ausi ir jos, pečius siekiančių, plaukų galus skaudžiai trankė į veidą. Norėjo jausti gyvenimą paprastume ir grynume, o ne čia. Norėjo gyventi tik taip, kad jai iš nieko nieko nereikėtų, ir iš jos niekam nieko. Tik iš gamtos ir tiek laiko, kiek jai gamta jo skyrė.

          Tai buvo jos griūvančio plano tragikomedija, su kuria ji nesusitvarkė, o ištiesų, net nesuvokė, kad reikia tvarkytis. Viskas arba nieko. Sapnuose ji rinkosi nieko, ir ten buvo gera. Čia ji turėjo viską, bet nebenorėjo nieko.
2017-12-07 11:38
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-09 00:56
varna
gana įtraukianti istorija, vaizdinga. manau, kad turite daugiau rašyti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-08 17:04
Juozas Staputis
Yra gerų gabalėlių.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 21:46
Nuar
Vaizdžiai pasakojamas tekstas, kuri skaitant supranti, kad jo nesupranti, nes jis yra padrikas, tačiau vis tik norisi perskaityti iki galo, nes mintys dėstomos įdomiai ir su jaučiama aistra, o teksto padrikumas yra būtina kūrinio sąlyga, kaip piešiamo natiurmorto dalis. Vis tik kūrinį "žudo" išlikęs neaiškumas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 18:33
TomKomPotas
susipainiojau tarp lyr subjektų. apvaldytas kūrinėlis galėtų būti intriguojantis. 2+
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 17:31
Erla
Neaiški būsena aprašyti.
Dar didesnis prieštaravimas tokios būsenos sėsti už vairo.
1
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 12:28
Balamutė
pabandysiu pasitaisyti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 11:51
Julija Mėčiuvienė
puikus,nuotaikingas tekstas,tik batus AUNA,vo ir MĖSMALĖ užkliuvo
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą