- * -

.

migla,
kaip purpuras raudona
pakilo
mano sapno vartai
ir
debesų pulkai,
lyg avys
po kojom baltumu
bolavo,

kol kojų
nepasigedau

suvokime:
        link horizonto
    skrendu virš debesų - avių
      dangum danguj,
                  o ne žingsniuoju;

nei rankų, nei sparnu -
sklendžiu?..

šviesos plieninės,
kobalt plieno,

skliautai pasteliškai žalsvi
ramiai vėjuojančiai švytėjo;

nei šalčio, karščio - nejaučiu;
nei skonio, kvapo, garso,

vėjo;

nei velnio, dievo,
nei žmogaus,

tik kokios spalvos - pa
                              gal
                        voju,

ir jis sutemo;

su tamsa
sugrįžo garsas - tyli sienos,

už lango - laikas
naktyje,

vokai užmerkti - kūnas
          miega...