,,,

apkalbos it
nakty kreida
nupaišyti varnai
pasimato
tik nušvitus
mišku
kurio kiekvienas
takas
tamsoje toks pats
kaip ir vidus
kol kūne uždarytas
miega
yra saugus
kaip stiklo šukę
išmetu
savo sielą
ir pro tarpeklio angą
dantis išspjovęs
sukuždu asfaltui 
kiekvienas krytis
krintančiam kitoks
o kai sužino apie tai
kiti suvokia jog taip pat
tik kitas pasirinko
tokią pačią kryptį