Snaiperis

Aš esu kulka
Aš esu paskutinis tavo oro gurkšnis žmogau
Paskutinis laiko matas
Paskutinis kavos kvapas

Taip esu snaiperis
Ar taiklusis šaulys
Indėnai tokius vadina erelio akimis
Stebėjau tave pro dangaus padidinamąjį stiklą
Pro kolbos siauros dugną
Viską mačiau
Kaip ėjai
Ir kaip gėriai viską akimis
Rėgėjau tavo žvilgsnį

Matai mes ten iš viršaus viską suprantam
Iš kūno kalbos ar iš pirštų
Suprantam net ir iš žvilgsnio
Nuodėmes dar nepadarytas
Neužkabintas ant kaklo sunkumais

Kodėl aš taikausi į tave žmogau
Atsakymas neužrašytas ant sienų
Jo net ir Biblijoje neatrasi
Kad ir ieškodamas interneto platybėse

Kodėl aš taikausi į tave žmogau
Eidamas gatve tu atrodai beviltiškas
Tu net neįsivaizduoji savosios lemties
Kuri aprašyta ant gilzės

Bet vis dar nesuprantu
Kodėl aš į tave taikausi žmogau
Mes apie tai tik po šūvio sužinome
Gal ir gerai kad nieko nesako prieš tai
Gal pagailėtume

Ar turi tu žmoną, pasekėjų
Ar turi šunį, kurio vardas Karalius
Ar ryte tu išgėriai savo reikiamus vaistus
Ar tau skauda kažkur, kur niekas nemato

Man niekas nerūpi
Svarbu šokį sušokti
Ar geras šokėjas
Nuspręs tik mirtis

Dvylika septyni
Šis trumpo šokio žingsnelis
Tau lįs kaip mintis į kaukolę
Labai giliai
Giliau nei Nietzsche