rašyk.lt: Kūriniai / Algmar / Viržių midus

.

Lakūnės tolumos man tamsų
Medų rinko, jų mėlyni sparnai
Ant violetinių viržynų,
O tarp kamienų laukė rausvas
Vasaros laikas brendęs,
Ant – ant kalvos
Laukinis lubinas po seserim pušaite
Ašaroj tirpo, gera ir graudu
Greta, vėjo atolas,
Žydėjo lubinas, žydėjo toluma
Parplaukus, ir po ašara
Žydėjo kitados pabertas džiaugsmas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-11-14 00:15

TomKomPotas

pradžia ir pabaiga man imponavo. subjektyviai. per viduriuką tie etnokultūriniai elementai - hmmm. 3

Įvertinkite komentarą:

Geras (3) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-11-13 20:38

Vetra Vika

Mes visada ieškome atminties kloduose įsirėžusių nostalgiškų prisiminimų, suteikiančių stiprybės ir prarasto džiaugsmo... ieškome savęs išsiskirimuose ir susitikimuose, kad negailestingai skriejančiame laiko traukinyje atgauti - ištrauktas iš mūsų rankų turėtas galias:
,,... Žydėjo lubinas, žydėjo toluma
Parplaukus, ir po ašara
Žydėjo kitados pabertas džiaugsmas..."
Pasinėriau į ūkanotas laiko tolumas ir ten likau vakariniame kerinčiame smuiko skambėjime...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-11-13 16:12

tictac_it

Atvirai pasakius - raiška man nepatiko :) kažkokia komplikuota, gal dirbtina (greičiausiai) arba "priplaukus" - aliuzija į "toluma parplaukus" ... 2

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-11-13 11:01

mengelia

Subręsta žmogus arba nesubręsta. Arba jaunuoliu išlieka ir gnaibo lubino žiedą. Nes gnaibyti traukia stipriau per augalų žydėjimą. Ir jautriai - pro ašaras. 1

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-11-12 23:12

Kriso Harė

miela savirefleksija, braidžiojant gamtoj. Atrodo, vos matomas žmogus tankiuose sąžalynuos:) Bet matomas, ir dar kaip "Žydėjo kitados pabertas džiaugsmas". Jūs, kaip visada, vedžiojate skaitytoją labirintais. Todėl skaitytojas eina "ieškoti". Nuotykis?:)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)