2017-11-01 11:29
Su didžiausiu malonumu perskaičiau mitų ir fantazijos vainiku supintas mintis, žavėdamąsi gražia literatūrine kalba ir loginiu emociniu - personažų ryškių charakerio bruožų pateikimu:
,,...Nepaliestam miške, ant minkštų samanų, savyje moteris priėmė
vyrą,
Vėl ir vėl, duodama pradžia tam, kas neturi pabaigos,
Kol ji pati nepanorės kitaip...."
Kūrinys sudomino ir vertas dėmesio, nors nesu fantastikos mėgėja...Ačiū-:))
2017-10-31 21:05
Pasirodo half negali pakęsti kritikos. Matyt, taikli buvo.:))
2017-10-31 18:57
Dėkui už palaikymą ir gerus komentarus. Kiekvienas iš kritikų yra teisus. Nėra blogiau, kaip perdirbti pradinį sumanymą į tokį, kuris privalo įtilpti į nustatytas apimčių ribas. "Iškramsnotas tekstas". Todėl ir yra atotrūkis tarp pirmos dalies ir likusio pasakojimo. Sakyčiau, pamoką įsisavinau. Kitą kartą, jei toks bus, jokios "rekonstrukcijos", tik pilnai naujas pasakojimas.
2017-10-31 10:10
Man labai patiko. Yra kelios vietos, kur trūksta tikslumo, bet pati idėja ir sodrumas...
Gal tik vienas dalykas man kelia abejonę: scena kaimo aikštėje su neištikimos moters baudimu yra labai ryški ir stipri, bet pagrindinėje istorijoje ji nėra reikšminga. Todėl atsiranda tam tikras disbalansas.
Retai spaudžiu žvaigždes, bet šįkart man labai norisi 5 duot
2017-10-29 18:30
Geras kūrinys, gerai apgalvotas.
2017-10-27 16:55
Turint omeny, kad ką tik parvažiavau namo mašinoje skambant wardrunos "odal", man labai skaniai susiskaitė prologas (vietoj prologo) :)
Tas rankų nukapojimas, tai kažkaip nežinau... nuskambėjo ne skerdikiškai, o kažkaip rituališkai. Neįsivaizduoju plėšikų kariaunos, kuri taip elgtųsi.
Va tokie man nepatinka: "Taip buvo ir tada, kai prieš eilę metų, išlindusi iš miško tankmės, pirmą kartą priėjai prie jų pažaisti. Niekas nepasikeitė." Nu nešneka taip žmonės. Jei reikia įterpti istorijos dalį, tai geriau ne dialogu. Bent jau ne tokiu. Logiškiau jei ji būtų sakius "Kaip ir tada, kai pirmą kartą priėjai prie jų pažaisti. Niekas nepasikeitė." Skaitytojui aišku netampa, bet žmogui (padarui) tokia užuomina apie jo praeitį būtų labai suprantama. Nors... Sapkowskis irgi taip rašo, ir vis tiek jį visi dievina tai ką aš čia kabinuosi :D
O šiaip man patiko, kažkaip vis labiau ir labiau Nuar pataiko į mano skonį :). Pagrindinis priekaištas - per trumpai, per kapotai (kaip ir Fake sakė). Būtų graži liūdna istorija, bet skaitytojas nespėja nei įsijaust į veikėjus, nei juos pamėgti, tai kodėl jam turėtų rūpėti jų mirtis?
2017-10-27 16:48
Rašau 5, bet norint niekinti galima iki 2 ir mažiau. Mūsuose tokių specių trūkumo nesijaučia. Man šis tekstas reikalingas ir dėl mano darbų, todėl piršais baksnoti kas patiko nepartiko, mano laisvė draudžia.
2017-10-27 13:44
Na, jeigu tavo tikslas buvo priversti skaitytoją pasijusti visišku neišmanėliu- tai tau pasisekė.
Nežinau ką tu ten prie ko derinai, bet labai jau padrikas kūrinys išėjo. Veikėjai tai dingsta, tai atsiranda, veiksmas šokinėja, kaip kaubojus ant mustango.
Tiesiai šviesiai- nepadarė įspūdžio. Pradžia labai jau primena "Vikingus". Dialogai keisti, kartais juokingi: ala "palauk tuoj einu paverksiu".
Dar užkliuvo, kad jų šnekos neprimena man to laikotarpio: " -Aha, griebk dantimis! - pasigirdo patyčių kupini balsai. - Gal kojomis valgysi? Ar švarios? " - būgtai pas vikingus prieš sėdant ryt, buvo geležinė taisyklė nusimazgoti rankas su muilu.
Meniniai intarpai irgi nežavėjo, bet čia jau skonio reikalas.
Žodžiu likau nesupratęs :)
2017-10-26 21:55
prieš miegą tokių neskaitau, gaila , o labai jau įtraukia,
pažadu ryt įveiksiu
rašot puikiai
2017-10-26 16:37
Pagal neįvykusios dvikovos sąlygas, tai turėtų būti pasaka. Kadangi tekstas vėliau derintas prie daugumai žinomo konkurso sąlygų, jis neatitinka anksčiau parinkto "ginklų rinkinio".
|
|