štai ir vakar taisei pas svoloč kad ne plokščia o jo tekstas yra tarsi kita ir kitokia visata arba išnaudojimas žodyno bet kokiems pasakymams ir sudėliojimams žodžių arba tas laikas kai žemė tesiformavo ir buvo galimai ir plokščia arba dar bus kai saulė sproginės o tu taisai į tai kas moksliška arba tiesiog akivaizdu žiūrint ir tam tikro atseit arba tarkim objektyvaus taško o gali lyrinis ir ne lyrinis herojus arba pasakotojas arba netiesioginė kalba eiti ir apie plokštumą juk kažkada buvo manoma kad plokščia arba visai nemanoma o negi tekstas turi būti būtinai toks atitinkantis dabartinę sąmonę žmonijos ir ypač tavęs pačios kiek inkvizitišką verbaliai bet negi aš tave taisysiu kad komentuotum kažkaip kitaip nei tai darai dabar o tu lėkštai ar nelėkštai o kaip reiktų o kas pasakys gal tu apie save irgi
tas stebuklas vadinasi legenda, padavimas, alegorija :)
ir ne gunta jį pasiūlė, bet tau , autoriaus id: 51855
, žanrai literatūriniai nepažįstami, tai ir lieka stebuklais - man tai gražu ir stipru, o kai ką nors užmuša, paskui dar meilės ir visokių dvasinių gėrybių sau prašo, yra baisu, nemalonu, bjauru...
O gladiatoriai? ZINAI KAS TAI PER SUTVERIMAI?
karta du draugai (gladiatoriai nelaisveje_ vieni is stipriausiu) buvo pastatyti kautis vienas su kitu. Jiems nebuvo lygiu, o jie vienas kitam buvo draugu.
Salyga buvo tokia. Kuris laimes tas gaus laisve. Kautis turi jie iki vienas is ju mirs.
Susirinkusieji lauke labai idomios kovos. Kada draugai buvo isvesti i amfiteatro scena, ziurovao ose kaip jura per audra. Du gladiatoriai susmeige i smeli savo kardus ir nepajudino nei pirsto vienas kito atzvilgiu...
Po minutes kitos, isnese ju kunus, kaip ir buvo zadeta jiems jei jie nesikautu. O kai tuos ju kunus isnese, susmeigti kardai prazydo. Stai toksai stebuklas ivykogeles tos po siai dienai vadinamos arba gladiolemis arba kardeliais.
Jie buvo stiprus ir laisvi nuo priklausomybes kunui, todel galejo buti dvasiskai laisvi ir istikimi savo paziuroms, bei buti tikrais draugais ir pakelti draugystes savokos reiksme PRAKTISKAI. Va tokios geles zydi jau rudeni o kitos geles, alyvos, zydi gehuzi... pienes birzeli, ramunes per vasara...
Zinai kaip su tomis gelemis yra, zmones atsistoje ant dvieju koju galejo ziureti i dangu, dienos ir nakties, o ziuredami i geles, jie pradejo savo kunus dangstyti silkais...
Taip kad suvokti ir patirti grozi budinga ne tik moterims, bet ir vyrams_ juk zmones jie... o jei zvelgsi giliau, tai moterys kaip geles, nes vyrams tai patinka. Tikriems vyrams grozio pajauta ne svetimybe o net butinybe.
Tas kuris nemoka sokti niekada neismoks kardo meno...
Jei dar nebijai komentaruose pasakoti apie savo asmenines patologijas, tai ne viskas taip blogai pas tamsta, tikrai, tik kreipkitės kuo skubiau į specialistus, ir jie gal padės jums pasisveikatinti dvasiniame plane. (ir mažiau skaitykite bibliją, joje dievas nupieštas tiesiog prakeiksmais besispjaudantis sutvėrimas į savo vaikus, kad tioe, pasak biblijos ne ta Uobuolą iš jo sodo suvalgė.) ;)
visai be ryšio tauzyji, tikrai žiauriai tauzyji, net bloga pasidarė nuo tokių tavo nesąmonių... to, kuris rašė bibliją dievas, kaip jis jį interpretuoja, tiesiog kažkoks bjaurus piktas kerštingas tamsuolis, bet tai jis taip dievą įsivaizduoja, visa laimė kad tai nieko bendra su dievu neturi- o tavo paistalai apie dangišką grožį tik paistalai, ir tiek... :(