Smėlėtame krante

-

  Ilgesio garsu, aš ragavau liūdesio skonį, išpiltą, saulėlydžio gaiso, ant aukštų pušų kamienų,
smėlėtame jūros krante, dar nesibaigusioj, bet vakarėjančioj dienoj,
kuri, ryte, paskutine išaušo mano tėvui, ir baigėsi, su jo gyvenimu kartu,
kurį gyvendamas jis buvo mano tėvu, ir kuris, jau visiškai sutemus dienai, baigėsi su ja; o aš jį vis dar gyvenu, ir gaisuose

aš (kažkodėl)
prisimenu
ant pajūrio pušų kamienų
išpiltą liūdną skonį
ilgesio garsu