Namai

Ten
taip tyliai
kvarkiant varlėms,
ūbaujant nepažįstamam paukščiui
aš supratau
sutemusio vakaro
žavumą.

Ten
kur jaukiai
baimė kutena
paširdžius,
degančių beržų traškesy,
aš suradau namus.

Ten
kur kas kartą
dilgėlės pasveikina rankas,
krienai kiša smailias lapų nosis
ir molis limpa prie padų,
ten mane jaukinasi gamta.