Gyvenimas yra nelengvas dalykas
kur visada viskas susipina viskas pykstasi
mylisi taikosi tuokiasi skiriasi
labai skiriasi
palieka palikuonis
ilgaragius ilganages ilgaplaukes
pilnakrūtes pilnus namus
tuščias kišenes
palieka kaip rado.
Kažkas prideda šiam pasauliui daugiau žavesio
kažkas įpina daugiau bjaurasties
visada kažkas
nes juk viena be kito negimsta
nes mes juk negimstame be frikcijų
be stūmimo be lenktynių ir be kraujo.
Visų mūsų kelias į šį pasaulį aplaistytas krauju
kokia romantika!
O dabar mes dūlėjame girdime kaip lėtai eižėja kaulų skaidulos
smunka oda vysta lyties atributai
atmintis pamažu traukiasi į pasąmonę į kūdikiškas jos gelmes kur prisiminimai vis arčiau vystyklų stadijos.
Prigulkime nebijokime juk visi turėsime mirti:
vieni užgauti krentancių lapų
kiti apakinti ryškios saulės
o treti apkurtinti paskutinio griaustinio.
Augalų šaknys greitai peraugs mūsų akiduobes ir vidurius
supančios kojas
susiurbs mūsų liekanas.
Ir pareisime mes žiedadulkėmis beigi krentančiais lapais atgal
Norėčiau būti kavos aromatas tavo puodelyje