I.
Visi įvykiai ir veikėjai išgalvoti Bet koks sutapimas su realiais įvykiais ar žmonėmis − skaitytojo fantazijos vaisius.
− Bliat, netempkim į naktįǃ − suvyriškėjusiu nuo rūkymo balsu šūkteli už stalo sėdinti moteris susitaršiusiais plaukais.
− Krepšinis. Krepšinis vakareǃ Zajebysǃ Ir nachuj tuos komercinius pasiūlymusǃ Gavot elektroniniusǃ
Per langą droviai šypteli saulė. Trumpam nušviečia moters veidą. Išryškina nelygią ruplėtą odą. Rūkorės odą.
− Vale, ištrinkǃ − atsipeikėjusi rikteli priešais sėdinčiai savivaldybės darbuotojai.
− Taip Lidute, taip, o kaip gi, − atsiliepia toji tiesdama ranką prie diktofono.
− Žinau, kad tu ne dūra, − nuramina aštraus balso savininkė ir palenkia galvą į popierius.
Susirinkę varto savo segtuvus arba stebi Lidos viršugalvį su keliais sluoksniais dažytų plaukų.
Mintyse nustatinėju dažų spalvas: ruda, oranžinė, ryža ... Šalia ryžo plėmo boluoja galvos oda. Praplikęs viršugalvis. Pažvelgiu aplink didelį šviesiai pilką stalą sustatytas kėdes. Daugiau nei pusė jų laisvos. Kitas apsėdę paraiškų vertinimo komisijos nariai. Savivaldybės salės interjere valdžios atributai: besišypsančios Prezidentės išdailintas portretas, eilė garbės raštų miesto merui. Municipalinio pastato eksterjero erdvė susisiekia su katalikų Katedros erdve, kurią žemės lygmenyje skaido antrojo pasaulinio karo rusų kapai. Dviprasmiški ir nepajudinami kapai. Esantys valdžioje okupantų kapų nejudina. Kas žino, kada išvaduotojai sugrįš. Norintys būt valdžioj visad pasilieka šansą Nes būsena valdžia sotesnė nei būsena laisvė. Tą sąžiningai išmoko ir į šeštą dešimtį įkopusi studentė Nasturtė, pačioje nepriklausomybės pradžioje sugebėjusi padirbėti savivaldybės valytojos padėjėja. Šiandien, pasipuošusi išplaukusios mados klyksmo išeigine suknele, moteris reikšmingai sėdi salėje kaip miesto mero patarėja ir jo dešinioji ranka. Iš aukštybių Nasturtė nužvelgia susirinkusius. Gavusi pirmą atlyginimą iškart susimokėjo už du semestrus – jai magistras jau garantuotas. Ir tada špyga taukuota partaigenosams − profesoriams, bankininkams, komersantams. Kuo ji Nasturtė mero patarėja ir būsima magistrė už juos prastesnėǃ
− O ką, ir Seiman varysiu, − mintyse nesikuklina moteris, taisinėdama blizgančio sijono padurkus.
Reikia pripažinti, kad kandidatuodama su partija į miesto tarybą Nasturtė surinko vos porą desietkų miestiečių balsų ir į sąrašą nepateko. Bet Nasturtė nebūtų Nasturtė − rado bendraminčių, pasivadino visuomenininke, talkino virstančiam iš kėdės merui, netgi jį palaikė krentantį, ir štai rezultatas.
− Nasturtė pačioje miesto širdyje, − maloni šypsena nutvieskia vyšnių spalva dažytas moters lūpas.
− Labas, − salės tarpdury išdygsta vyras. Smalos juodumo plaukai kontrastuoja su melsvai blyškiu veidu.
Profesionaliai kraipydamas klubus jis prieina prie Nasturtės. Prisėda šalia. Moteris palenkia galvą, o juodaplaukis šnibžda jai kažką į ausį. Didelė kumpa nosis remiasi į Nasturtės žandą, moteris pasimuisto. Matyt, kad jai tai nelabai patinka.
− Pradedam, − nutraukia tylą atsistojusi mero patarėja.
Formalus susirinkimo pirmininkas Vinginijus Jonauskas, bet iniciatyvą už ragų griebia sena visuomenininkė Lida Pacienė.
− Pravarom bendruomenes, o po to nevyriausybines ir religines, − neleidžiančiu prieštarauti balsu nukerta moteris.
− Nu vot, Vinkų bendruomenė prašo tik dviejų tūkstančių.
Dėl paminėtos bendruomenės susirinkimo įgaliotiems nariams beveik nekyla klausimų. Pabalsuota. Užprotokoluota.
− Šiušių bendruomenė, − skelbia Lida. – Aš nusišalinu, nes aš tos bendruomenės pirmininkė.
Šiušių bendruomenei priklauso ir pati mero patarėja Nasturtė, ir aptakiai po salę nardantis juodaplaukis Evaldas. Šiušių bendruomenės paraiška deklaruoja apie nemokamas treniruotes miesto erdvėse jauniems, seniems, įgaliems ir neįgaliems, apie miesto centre tyvuliuojančio ežero sutvarkymą, prieigas prie menų, mokslų, bendruomenės narių bendravimo aktyvaciją per maisto produktus ir termosus, ekskursijas autobusais ir laivais, nepasiturinčių šelpimą. Visai programai tereikėtų tik aštuonių tūkstančių eurų. Pernai Šiušių bendruomenė gavo nedaug pinigėlių. Savivaldybei užteko pateikti lapą su užrašu,, ataskaita“, prie jo prisegti tris nuotraukas, kurias gali žiūrėti iš bet kurio galo ir įžiūrėti bile ką. Bet užtat šiemet – aštuoni tūkstančiaiǃ Pirmiausia nušvito Lidos veidas. Niuans Boutique moteris jau nusižiūrėjo keletą suknelių. Ir netgi sutarė, kad salono šeimininkė jas paliktų pastoviai klientei. Tiesą sakant Lidutė sukneles jau ir pasimatavo. Moteris rami kaip belgas iš mieste dislokuoto NATO karinių pajėgų bataliono. Pasipūtę jogos trenerės tikrai negaus Šiušių bendruomenės pinigėlių, o kovos menų instruktoriai juo labiau – nėr ko mokyt snukius daužyt. Lida geriau duos darbo taikioms kirpėjoms, kosmetologėms, SPA salonams, nes mieste paslaugų sektorius ant išnykimo ribos... Na ir asmeninio patarėjo koučingo kursams. Mintimis Lida panyra į patarėjo Natano kūno gelmes kaip į centrinio ežero vandenis. O šis vyras taip moka su moterimis apsieiti. Natanas dėmesingas, paslaugus, uždega cigaretę, įpila brendžiuko (teisybės dėlei reikia pripažinti, kad vyriškosios Natano galios senka kaip Karakumų dykumos šaltiniai, užtat jis kartais Lidai nematant į brendį įberia miego miltelių), rytą moteris laiminga prabunda minkštame Natano glėbyje susisupusi į jo pilvo klostes.
Nasturtės svajos kitos. Tvirtai pasižadėjo − tik vieną suknelę ir tik vienus ilgaaulius sau. Kitkas – mokslams − sau ir dovanos šešiems anūkams. Čia kuklus raudonis išmuša melsvus Evaldo skruostus. Vyras nuotoliniu būdu jau gražina skolą LGL, įneša savo dalį Amsterdam Magazine leidybai. Mintimis Evaldas lekia ne tik iki Budapešto, bet ir iki pačios Plaja del Ingleso Gran Kanarijoje.