ir dabar tebesu
sugalvota
man ant pagalvės
miega
vakarėjanti
dievo karvytė
ir pabudus
anksčiau
taikiai išskrenda
palikus
tik pakirdusį
rytą
man po lova
voriukas
gaudo sapną
į tinklą
ganėtinai
trapų. -
mes visi
turim vieną
nematomą
trapą
juo išeisim
ir grįšim
vieni
tačiau –
be vienatvės.
ir dabar tebesu
jūs manykit
atspėję
manąjį vardą