Vasara lyg ilgas apreiškimas
Be rudenio griežtos kaktos, tik vandeny,
Iš laimės gal, liūdni šešėliai imas,
Prigesę atspindžiai, viršūnėmis žemyn.
Paparčiais žydinti ir visos šventos naktys!
Laužai akiraty, ir prieblanda svaigi,
Kol jie po amalu pamiršta degti, –
O tu – žygiu ir nerimu degi,
Ir jau ilgiesi žaibo ir kelionės,
Audra kad perkoštų, kad pareiga nuožmi
Užgniaužtų kvapą, gaudžiai švogždami
Lydėtų ąžuolai tamsoj... Kol atgalios
Giria įveikusį parsivilios
Po dviem sparnais tikrovės ir svajonės.
Cornelia.
Nesiekiau, nes nebuvo jokios prasmės SIEKTI originalumo – sonetas savaime, iš principo visiškai originalus. Forma jo kiek modifikuota ne dėl originalinimo,o kad tokia ji geriau išreiškia turinį.
Pasidairykite – įdomu, dėl kokių įtakų ir kūrinių sonetas jums išrodo kiek neoriginalus? Žiūrėkit pokalbį su Nuar, irgi apie tai: kur ką, konkrečiai, matėte panašaus ir prisimenate?
Sėkmės.
mephisto:
Ne skiemenų kiekis sukuria sonetą, - pasidomėkite tais dalykais. Kirčiai visi vietoje. Apie kirčius ką tik buvo kalba komentaruose.
Cornelia. –
Aš tas su niekuo ( jokiais GLuP) nesupainiojamas Algmar.
Nuar.
Viršūnėmis žemyn – pas Čiurlionį galėjot matyt, per audrą – pas Getę, dar ką nors – pas Putiną.
Arba biblijoj, Iliadoj... Bet tai visai nerodo, kad šis sonetas nors kiek neoriginalus.
Derėjo įžiūrėti, kad tas penketo minusas visai nepagrįstas... O šie pasvarstymai visai nerodo, kad penketo man negana.
Vis tik būtų įdomu išsiaiškinti, kur ką, konkrečiai, matėte ir prisimenate?
Širdis sako rašyti penketą. Atmintis kužda: kažkur skaityta ir girdėta. Vis tik, skaitant eiles, labiau vertinu pirmą įspūdį ir vertinu jausmu. Penki su minusu.
Svaiginantis ilgesingas lyrinis sonetas vasarai - rudenį:
,,...Paparčiais žydinti ir visos šventos naktys! ...
Su 1-ąja Rugsėjo - šventiškos nuotaikos-:))