Neieškau dangaus.
Tegu jis pasiieško manęs,
jeigu šitokį nori turėti,
o ir dangų žinau ne kažkur
iškilusį būti aukštai virš galvos –
Žaidžia būrelis mažų angelų,
jodina lazdas kaip žirgus
vis aplink širdį ratu, vis ratu –
taip Žemė su Saule keliauja,
nors viena nuo kitos nearti,
bet kartu.
Ne, ne pasaką sau taip seku.
Didelis gi, jau užaugęs,
kad norėčiau turėti daugiau,
negu dabar kad turiu,
negu tyčia netyčia pamiršęs
Vyturėliai sukrito į dangų,
pagiedoti gimtinę.
Gieda Šklėrių – sodžiaus įkūrėją
nuo A (Akstinų)
iki Ž (Žukauskų ir Žukų).
Man belieka tiktai užrašyti
ir...
skaitykite, broliai ir sesės,
Šklėrių sodžių skaitykite.
Bet ar bus taip? Deja,
jau nedaug tuo tikiu,
bet krutėjimas toks
irgi dar rodo gyvybę.
Šklėriau, baik slaptynes, kalbėk, kur esi.
Netoli angelų tavo pėdos įmintos.
Šiandien jie – pats mačiau – keturi,
gal už mano tėvužį metais, kitais vyresni,
bet krauju Karlonų ištekėję*.
Tai ne aš, ne kažkas –
kraujas ieško savų...
-----------------------------------------------
* Mano senelių Felikso ir Karolinos šeimoje gimė šeši berniukai. Keturi mirė, nespėję išaugti iš vaikystės.