Gulbės Giesmė

Gimtinės saulelė taip vaiskiai žėrėjo
Ir laisvę Gulbelių netrikdė joks vėjas,
Kai skrydį nutraukė kulka pasalūno,
Kai juoda raudona jų papuošė kūnus.

Plazdėjo sparneliai, plazdėjo širdelės,
Kai žiauriosios rankos uždarė narvelin.
Gerieji nematė, o gal negirdėjo,
Į žydrą padangę akių nepakėlė.

Gulbelė vaitojo! Gulbelė raudojo!
Ir taip per naktelę! ir taip per dienelę!
O žmonės piktieji! Už ką gi Gulbelę!
O žmonės piktieji! Už ką gi Vaikelius!..

Kenčia Dangus, lietum skausmą malšina,
Žemelė šventoji žiedais juos dabina…

Pirkelėj senojoj nutrūko Malda...
Padangėj žydroj liko Brydė balta...

© Felicija Ivanauskienė 2016-10-31