Mes užsimirštame dienų bėgsme,
Iš kur atėjom,
Kas mus nešioja
Ir kas įkvėpia gyvent.
Pasaulio prasmę vis kitaip interpretuojam –
Už gryną pinigą mes laikom tuos,
Kurie mus išveda
Iš nežinios atgal.
Svaiginamės,
Jėgas eikvojam,
Nebranginam
Kas šalimais, kas laukia, kas kartu.
Jausmus
Tarsi skambias stygas tarp pirštų trinam, -
Dažnai akomponuoja tie,
Kuriems net nesvarbu.
Išdžiaustom,
Ištempiam,
Kitus tepliojam,
Ko patys nebegalim sutvarkyt –
Rūdim apaugusi širdis tarytum laikrodis sustoja
Akimirkai.
Ir amžiams sujaukia,
Kas laukia ryt.
Ir jei ne vėjas,
Ne lietus,
Kuris nuplauna purvą,
Ir jei ne saulė,
Kuri prikelia gėles,
Žmogus skambėtų kaip tas tuščias skilęs indas,
Savyje jau neišlaikantis vandens.