Amžinoji meilė

Melodrama

Tėvas, sergantis kokliušu, vedasi link upės vaikus.
Vaikai šlubuoja. Berniukas 4 metų – kaire koja, berniukas 6 metu šlubuoja tai kaire tai dešine koja.
Jiems artėjant besiklausantį pasiekia girgždančio šulinio garsai.
Berniukas 4 metų pameta akies protezą.
Berniukas 6 metų pasisuka į tėvą, bet nieko nepasako, tik pajudina mazgu surištą liežuvį.
Tėvas supranta 6 metų vaiką ir linkteli galvą, kuri nuo linksėjimo nusvyra ir užsifiksuoja tarsi užstrigęs užtrauktukas.
Vaikai susižvalgo, vienu metu griebia tėvą ir tempia už ausų žemyn.
Tėvo sprandas atsistato, bet ausys tampa raudonos tarsi vyras išgirdo kažką nepadoraus.
Eina toliau.

Scena prie spaudos kiosko. Diena. Apsiniaukusi.
Keturių metų vaikas siekia raudono ledinuko. Ant jo pirštų žiedai su briliantais.
Kioskininkė mergina, tikriausiai Dočkutė, šypsosi, jos dantys papuošti Armani džinsine saga, kuri besišypsant išsiverčia pro putlias studentiškas lūpas.
Tėvo tekstas:
-  Vaikeli, tu ir vėl prie to ledinuko, kuriame ilsisi nuodingos gyvatės spjūvis?
Vaikas rodo dantis. Nu dantys kaip dantys, tik iš po dantų kažkieno akys ir ausys.
Dočkutės tekstas:
-  Kaip gyvena vienišas tėvas? Babajau, sugrįžai pas mane, nes visame pasaulyje nėra tokios gražios kaip aš? O gal nėra ir nereikia?
Babajaus tekstas:
-  Kiekvienas pakelės alksnio krūmas gražesnis už tave.
Vaikas tampo tėvą už rankovės, kol tėvui iškrenta dantų protezas.
Vaikai susižvalgo ir vienas laiko jo galvą, o kitas taikliu, ištreniruotu kumščio  smūgiu, sugrūda protezą į burną.
Dočkutė šypsosi iš Babajaus “bajerio”.
Babajaus tekstas:
-  Ar tekėsi už manęs?
Vaikai susižvalgo. Tekstas nerišlus, neaiškus, nežinomas.
Dočkutės tekstas:
-  Myliu kitą.
Babajaus tekstas rišlus:
-  Kas jis?
Dočkutė nerišliai:
-  Ai, tu nežinai...

Laukas Šviesi diena.
Babajus su vaikais eina bombų išdraskytu keliu.
Vaikai neša surištą Dočkutę. Berniukas 4 metų laiko merginą už galvos, o berniukas 6 metų neša kojas.
Tolumoje kaimas, lempjūvė, garažai.

Girdisi sprogimas.
Tolumoje (0, 3 km) dega kioskas.
Dočkutės tekstas:
-  Ir vieną kart pavasarį, tu vėl atjosi drąsiai, o, mylimas Pavasari, manęs jau neberasi..
Babajaus tekstas:
-  Kas jis? Klausiu paskutinį kartą. Nenervuok
Dočkutės tekstas labai garsiai:
-  Pasigailėk, aš nenorėjau...


Kita diena. Saulėta. Bet niaukstosi.
Kelias. Babajus eina priekyje.
Vaikai neša Dočkutę.
Tolumoje liepsnoja kaimas.
Dočkutės tekstas:
-  Tu sudeginai jo motiną, bet ne jį.
Babajaus tekstas:
-  Tu sakei...
Dočkutės tekstas;
-  Maža ką aš sakiau...
Babajaus tekstas labai garsiai:
-  Tada kur jis po šimtas pypkių?
Dočkutės tekstas:
-  Jis Niujorke... Meko muziejuje..
Babajaus veidas be teksto.


Babajus žiūri, ant jo veido žaidžia liepsnų atšvaitai.
Dega Niujorkas
Abu vaikai, pasenę gal 20 metų, neša senutę Dočkutę.
Dočkutės tekstas;
-  Atleisk, melavau. Pasakysiu: jis dirba operatoriumi Ašmenos atominėje. Dabar nebemeluoju
Babajaus tekstas:
-  Vaikai, aš mirštu, paskutinė mano valia: atkeršykite už mane
Vaikai griebia tėvą. Purto, daužo, bet jis neatsistato.
Vaikų tekstas sakomas kartu:
-  Mes žinome kelią į Ašmeną.