Sunku būti karaliumi

Iš tiesų! Velnias man liepė užsidėti tą kvailą karūną sau ant galvos! Juolab, kad tas nevykėlis kalvis ją nukalė per didelę ir per ceremoniją ji man nusmuko nuo ausų. Gerai, kad mano nosis didelė, tai visai nenukrito. Kitaip dar būčiau pasikoręs! Ir dar tas kvailys ceremonministeris! Užuot ištaręs taisyklingai karalius, per savo sveikinimo kalbą jis mane pavadino pirdaliumi! Minia ko neišvirto iš to juoko. Labiausiai, aišku, krizeno juokdarys. O gal čia jo sąmoksliškas darbas? Nuversti mane ir patogiai įsitaisyti mano vietoje? Reikia ir į jį atkreipti dėmesį! Iš tikrųjų, dar vakar, man tebesant ano pirdaliaus virėju, jis nesiteikė stoti į mano slaptą partiją! Viskas išaiškėjo, ir aš buvau priverstas tą pirdalių pirma laiko nusiųsti pas Abraomą. Per tai naktį nemiegojau, visoje sostinėje ieškojau bazilisko žolės. Aplaksčiau visas žinomas nuodų krautuves, o kaip neturi, taip neturi. Tik miestą pažadinau ir ant kojų sukėliau! Aišku, atsibudo ir tas pirdalius, ir, aišku, kaip visuomet pareikalavo ėsti. Gerai dar, kad man nuo lakstymo susuko vidurius ir grįždamas iš lauko tualeto čia pat, prie virtuvės durų, aptikau to prakeikto bazilisko augimvietę. Aišku, pirdalius viską sušlamštė net neparagavęs, tik po to išsikvietė saugumo ministerį. Pavyko ir tą pavaišinti. Bet atsipūsti kaip nebuvo duota, taip nebuvo. Nespėjo tas pirdalius su savo sarginiu šunimi, t. y. saugumo ministeriu, kojų pakratyti, kai buvau suimtas. Gerai dar, kad ir kalėjimo sargybinis buvo alkanas, tai ir tą spėjau pavaišinti savo troškiniu „à la mort“ . Taip ir likau vienintelis sosto paveldėtojas. Tačiau boba reikalavo būtinai karūnuotis, atseit, tada mane pir..., tfu!, karaliumi pripažins ir kiti karaliai. Tie, iš gretimų karalysčių. Buvau priverstas sutikti. Tik kad tas senis pirdalius savo karūną kažin kur buvo nukišęs. Niekur neradau. Nerado ir paieškų ministeris su visa ministerija. Teko kaldinti naują. Tuo tikslu teko parduoti visus virtuvės rykus kartu su maisto ir pašarų atsargomis. Betgi aukso, kurio gavau 113, 209 170 gramo, karūnai kiek mažoka. Teko įmaišyti švino, kad atrodytų sunkesnė ir solidesnė. Galų gale uždėjo. Na, bet liaudis kaip džiaugėsi, tiesiog švilpte švilpė. Ir kažką skandavo. Lyg ir „šaltyn, šaltyn! “ Įdomu, ką tai reiškia. Reiks paklausti vertimų ministerio.
  Ai, kas čia dar? Aha, apskritai, būtų metas ko nors užkąsti. Bet kas pabus už virėją? Pačiam kažkaip nebetinka, o ką samdytis – nežinau. Beje, reikėtų su šaknimis išrauti tą baziliskų koloniją. Ai, tiek to, eisiu ir pasiieškosiu ko nors šaldainėje. Bet kas ten? Ateina tasai pirdalius su savo saugumo ministeriu ir kalėjimo sargu. Ką?!! Negi nesuveikė baziliskas?  Žmonės, sąmokslas prieš teisėtą karalių! Liambda, kuo čia smirda? Tfu, dar iš mano paties kelnių!